Vėlinamės, bet whatever.

Nu ką, eilinį (antrą) kartą teko pabuvot riedutininkų mekoje – Ignalinoje. Viskas buvo baisiai gerai, Roo! daug prirašė apie tai (tiek daug, kad net tingėjau skaityt), tačiau:

1. Guoliam ATA. Reik kažką mąstyt. Prieš Ignaliną eksperimentuot nedrįsau. Dabar gal išdrysiu.
2. Trūko Mikio ir Max’o. Vajė ;(

Na taip. Išsiruošėm šiandieną pariedėti. Susirinkom senojoje vietoje – prie Kauno pilies autobusų stovėjimo aikštelės. Aš, by_Max, Simona, MikisM. Truputį neramino debesys, bet galvojom praslinks pro šoną.

Važiavom laisvės alėja, 3 su liemenėm ir apsaugom, Simona apsimetė, kad mūsų nepažįsta. Gėda ;D Na taip ir nuvažiavom per laisvę, pro akropolį ir į trasą… Nuvarėm iki trasos galo. Oplia! Pradėjo lyti ;(

Atgal buvo labai faina važiuoti. Jausmas, lyg ant ledo važiuotum. Šokinėjimas per balas irgi veža, ypač fun daryti power slide. Prie akropolio pasidarkėm, čiuožykla tikra. Užtat ratukam tai negerai… Kažkaip labai jau jie cypė pas mane namie. Jaučiu reikės gaivint kaip nors ;(

Na ką, pagaliau prisiruošėme išriedėti į gatves!

Apsaugos, šalmai, liemenės bei kiti juokingi niekučiai ir aš jau pasiruošęs. Šoku į 37-ą autobusą, riedam link centro. Ten nugriebiu savo fėją ir Mikį, bandom kažkaip nusigaut iki trasos. Mano fėja daugiau bijo, negu važiuoja. Galų gale nutariam pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis.

~16:10 esame trasoje, susitinkam Marių ir Simoną. Ir pamažėle leidžiamės per trasą. Truputį šalta, tačiau ramu, gražu ir malonu.

Nulekiam iki beveik trasos galo. Apsisukam. Fėja pavargo, tad ją tempiam, o ji spygauja “nu baikit taip greitai!”. Gryžtam į Mariaus mašiną, pameta iki namų. Pažiūrim į laikrodį. Praleidom 2,5 valandos. Smagu.

P.S.: linksmas incidentas gryžtant namo: ~18:12, prie muzikinio teatro stotelės, 37-am autobuse įlipes gaunu įdomią pastabą iš vairuotojo: “ė, tu, ratuotas, pyzdink lauk”. Pagalvojau tiek tos ir išlipau. Už 5 minučių atvažiavo 21. Reiks pasiskaityt keleivių vežimo taisykles. Lyg ir niekur neužsiminta, jog su riedučiais negalima:

“Draudžiama vežti neblaivius keleivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu, rūkančius salone, trikdančius keleivių ramybę. Ekipažas arba kontrolierius turi teisę išlaipinti tokius keleivius artimiausioje bet kokio tipo stotelėje.”

Gal reiks oficialų skundą į Kauno Autobusus parašyti. Registruotu laišku. Tik kažin ar imsis kokių nors veiksmų, kai visi “gruščikai” išsilakstė į Airijas ir nebeliko mielųjų vairuotojų…

Šiandien su Roo buvom Vilniuje. Sėdom ryte į traukinį, atsibašliavom po 6,70Lt ir po lygiai 100 minučių atsidūrėm Vilniaus geležinkelių stotyje. Ten mus pasitiko Nikita (respect for that) ir nukeliavom mes instinktan. Po to dar bastėmės visur ir taip toliau.

Trumpai: aš pirkau naujus riedučius ir pačiūžas

Riedučiai

Salomon Motion 7

Pačiūžos

Hudora Spirit II

Išvados

Riedučiai – jėga, nebemoku važiuot Pačiūžos, ryt ledo arenoje išbandysim (tikiuosi). Na, pačiūžos senukinės, bet bent jau HUDORA.

Dabar mastau, kur dėti senus HUDORA CyberLine riedučius (ABEC5, 80mm (kažkada buvo)/72A, 42 dydis). Gal kam reikia? Kaune.

P.S.: ar reikia prieš pirmą kartą čiuožiant su savom pačiūžom jas pagalasti?

Vienas vat iš užsienio: Dominic Sagona (aggressive).

Ir dar du iš Lietuvos: Mantukas (Kaunas, aggressive) ir Kambrita (Kaunas, slalom).

P.S.: pavydžiu kambritai, noriu ir aš taip išmokt važinėt Nors nėra ką norėt, 4 metai ant rolų daro savo

Na va, štai jums šiek tiek video…

• ignalina01.avi
• ignalina02.avi
• ignalina03.avi – pirmas nuo kalno leidžiuos ir klykiu aš
• ignalina04.avi
• ignalina05.avi – griūnu!
• ignalina06.avi – slow version

Kodekas – 3vix.

Parsivilkau iš Ignalinos, kur vyko kasmetinis riedutininkų susirinkimas/sąskrydis. Daug gėriau, dar daugiau per barzdą varvėjo, o burnoj išvis nieko neturėjau išskyrus konservus ir sintetinę sriubą . Na bet apie viską iš pradžių ir paeiliui…

Read the rest of this entry »

Viskas prasidėjo dieną. Visi nekantriai laukė 8-os valandos, oras žadėjo būti puikus ir skype krykštaudami vaikai (ir nelabai) rašinėjos kaip jiem puikiai seksis…

19:14 prie Taubučių sustojus 37-am autobusui aš įsirioglinau į jį ir maloniai besišnekučiuodamas su nauja pažįstama nuvažiavau iki Pilies. Į autobusų stovėjimo aikštelę patekau 19:30.

Palaukiau, pasirašinėjau sms-ais. Pradėjo rodytis matyti veidai iš praeito trečiadienio. Iš kažkur vis išlysdavo žmonės su riedučiais ir mūsų veiduose vis plėtėsi šypsenos…

Galų gale 20:00 visi susirinko ir Kauno miesto riedutininkai pradėjo judėti grupele link Aleksoto tilto. Mūsų buvo 12 ir visi ratuoti. Buvo ir naujokų, ir asų, ir netgi vienas maratoninkas su dviem vaikais.

Per Aleksotą kažkaip nusigavom iki Šančių dviračių tako, žmonėms su ratais geriau žinomo kaip TRASA. Nuo ten visi pasileido kas sau ir čiuožė savu tempu iki tilto į Panemunę. Gale susirinkę visi linksmai paplepėjom, aptarėm planus ir nutarėm, jog riedam toliau. Nuo mūsų atsiskyrė 4 žmonės, taigi likom aštuoniese.

Pervažiavę tiltą nusigavom iki Panemunės dviračių tako ir juo vėl padrikai skuodėm iki pėsčiųjų tilto. Po trumpų karštų diskusijų nutarėm truputį pailsėt ir riedėt į tiltą. Pasiklausėm istorijų, atsigavom, atsigėrėm ir pajudėjom.

Užkopus (riedėjus?) į tiltą pasukom atgal link Pilies. Praslydę pro Molą nusileidom Baršausko gatve (čia link namų pasuko dar 3 žmogeliukai), tada kažkaip nusigavom iki Soboro, apvažiavom jį, užkilom į Ožeškienės kalną (lyg ir) ir juo nusileidom tiesiai prie buvusios Skalsos. Tada prariedėjom pro Senamiestį, atsisveikinom su dar vienu žmogeliuku (Egle, jei skaitai, nepyk, kad palindau po ratais, tikiuos mėlynės ne tokios ir skaudžios ) ir keturiese patraukėm atgal prie stovėjimo aikštelės.

Riedėjimas buvo nuostabus, linksmas, su sunkumais ir nuostabiom nuokalnėm, greičiu, adrenalinu ir šaunia kompanija. Užtrukom 2,5 val. (čia tie, kurie iki galo) ir nuvažiavom apie 30km. Ačiū visiems, kas važiavo kartu, buvo nepakartojama (na, bet mes padarysim dar geriau kitą trečiadienį )!

P.S.: atsiprašau už foto kokybę, vis dėlto maniškė plyta nepritaikyta skaitmeniniam menui