Sometimes
I hate most of the things
but not you.

Sometimes, when life is hard,
I think about you.
And it gets easier.

I remember your smile.
Your joy, your enjoyment of life.
I remember as we talked.
And I feel better.

Not much do people need.
Do they?

Like this but other way around

Nusišypsok. Įkąsk. Žvygtelėk. Pabėk. Sustok. Pažvelk. Priversk mane atbėgti, paimti Tave į glėbį ir mylėti. Būk nuostabi, nepakartojama ir žavi. Nusišypsok… Gera būti dviese neaprėpiamuose laukuose. Argi ne?

Pasaulis yra mano,
o aš esu pasaulio.

…

Tu paskendus saulėj,
o aš – paikoj apgaulėj.

Bet man patinka turkštis,
taškytis burbulais.
Aplinkui srūva upės
žavingais sukūriais.

Apgaulė neklastinga,
ji apskelbia save.
Apgaulė man patinka,
jin dvelkia šiluma.

Ji rožinės spalvos,
ir laipsnių nemažai.
Nors imk ir gerki ją,
kol sprogs tau viduriai.

Ech, aš susilaikau.
O kas, jei pasibaigs?
Ir kuo gi džiaugsiuos aš
tūžmingais vakarais…

Jei pasibaigs apgaulė,
tai tau juk nebeleis
nieks maudytis toj saulėj
rėksningaisiais rytais.

Nes jeigu tu be saulės,
o ir apgaulė be manęs,
tai kam gi mums pasaulio,
kuriam priklausom mes nebe.

…

Pasaulis yra Tavo,
o aš esu pasaulio.
Pasaulis yra mano,
o tu, dar jo, pasaulio ;*

def keistas_gyvenimas
  undo or redo
  divide(me) by(zero) \
    until we.are_two?

  if SyntaxError:
    lets try(it).again

  do_not(just(:surrender)) \
    while living?(:for_sure)

  cause(youll).be_rewarded \
    with('treasures' & 'joy')

  the_life.will!(be_happy)
  tommorow.will_come! \
    and SUN.will(shine(:brightly))
  as(we, :become => one)
end

if __FILE__ == $0
  keistas_gyvenimas()
end